|
Me kėnaqėsi ju ftojmė tė dėgjoni katėr albume tė reja tė Veli Sahitit, TRIX.
Nė vazhdim mund tė lexoni edhe disa fjalė nga kėngėtari i njohur pėr aktivitetin e tij artistik gjatė 30 vjetėve tė fundit.
Falenderojmė Rizain nga Prishtina qė i dhuroi kėto albume pėr kėnaqėsinė tonė. Dėgjim tė kėndshėm! Veli Sahiti TRIX
Jam i lindur nė Ferizaj mė 15.08.1954 ku edhe jetoj nė kėtė qytet me bashkėshorten Sadijen dhe katėr fėmijėt Elona, Alba, Thesari si dhe Fiorela.
Nė profesion jam mėsimdhėnės nė shkollėn fillore Tefik Ēanga nė Ferizaj.
Historiku i ansamblit TRIX ėshtė i gjatė, ėshtė formua nė pranverė tė vitit 1974. Nė fillim ishim tre anėtarė: Veli Sahiti, Muhamet Bislimi e Nuredin Azemi.
Ndėrsa me kalimin e kohės u kompletua si grup dhe realizoi njė album i cili si rezultat i punės sė palodhshme dhe aktivitetit gjatė viteve 70-80.
Nė fillim tė viteve 90 kur filloi rrėnimi i instuticioneve tona nga okupatori serb, shumica e anėtarėve pėr arsye egzistenciale u detyruan tė braktisin Kosovėn, pra edhe grupin. Kėshtu (sintetizatoristi) Muhamet Bislimi shkoi nė Zvicėrr, sikurse edhe Ilir Sahiti (bas kitarist), ndėrsa Ibrahim Kėrnaja (daullist) nė Gjermani. Ata ndodhen ende atje, mbeta vetėm unė dhe shoku Nuredin Azemi (kitarist) i cili rrallė herė lozė kitarėn nė orkestrat popullore.
Ndėrsa unė me xhelozi ruaj edhe mė tani TRIX-in reputacionin e tij tė krijuar me mjaft punė dhe pėrkushtim, ruajtja e asaj fryme qė kishte filluar nė vitet 70 kur u afirmua nė opinionin kosovar pėr mua kishte dhe ka rėndėsi tė veqantė.
Me pėrbėrjen e grupit TRIX kam realizuar vetėm njė album KRUSHQIT E PAJTIMIT i cili u editiua nė vitet 1989-90 dhe kishte rėndėsi, ngase pėrkonte me ngjarjet qė zhvilloheshin nė atė etapė kohore, kjo notė aktuale, kjo vlerė bėri qė tė mirpritet.
Dhymbėdhjetė albumet tjera tė mijat si solo kėngėtarė dhe kompozitor kan ruajtur vijėn karakteristike tė grupit, e them kėtė nga se pėrcaktimi im ishte pikėrisht shfrytėzimi sa mė racional dhe efektiv i folklorit tonė burimor i cili bėri qė pėrmbajtjen dhe formėn e realizimeve tė mia ta veqojė nga grupet tjera. Gjithmonė kam punuar e ende punoj me atė qė muzika jonė tė tingėlloj SHQIP dhe VETĖM SHQIP.
Nė kėrkimin e kėtyre vlerave tė muzikės dhe avansimit tė tyre kan ndikuar shumė personalitete nga jeta e muzikės, por ndihmesėn me tė ēmueshme e ka dhėnė kompozitori dhe orkestruesi nga studio HELIX tė Prizrenit Istref Krasniqi.
Njashtu rol tė rėndėsishėm nė kėngėt e TRIX-it pėrmban edhe teksti, ku tekstet e kėngėve janė tekste tė inkoporuara ngushtė me melodinė SI MISHI ME THUA. Kėto janė dy qasje specifike, qė unė gjithmonė kam pasur kujdes qė tekstet ti marrė nga krijuesit letrar, nga poetė e dėshmuar, ndoshta pak do tė tingėllon si fanatizėm , me qė kam marrė tektste tė krijuesve nga rrethi im ku jetoj, megjithatė ato tekste i kam selekcionuar me kriter tė fortė, si p.sh. Faruk Tasholli, Bardh Frangu, Kemajl Aliu, Rahmi Tuda, Agim Mehmeti, Biser Mehmeti, Hajdin Abazi, Xeni - Shkėlzen M, etj, qė tė gjithė nga Ferizaj, por edhe krijues tė tjerė veqmas shkruajtėn tekste pėr grupin TRIX dhe u jam shumė mirėnjohės: Emrush Shalėn, Shemsedin Pretenin, etj.
Meritė tė veqnatė do veqoja pėr tekstin qė i kushtohet EPOPESĖ SĖ JEZERCIT tė cilėn e shkroi me mjaft pėrpikėri Bardh Frangu. Poashtu kėngės kushtuar dėshmorit tė UĒK-sė Kemajl Hetemit (RAHOVICA) tekstin tė cilin e shkroi Hajdin Abazi me pseudonimin Lum Haxhiu- kėngėn poashtu tė kushtuar dėshmorit tė kombit Rexhep Bislimi.
Poashtu kornizė nė vehte pėrmban kėngėtari ku duhet tė ketė dinamizėm si dhe energji tė mbrendshme nė interpretim, nga se pėrjetimin shpirtėror tė njė kėnge ai duhet ta bartė tek auditoriumi.
Katastrofale do tė ishte sikurse nė tė interpretuar, pozita e kėngėtarit tė ishte e ngurtė kjo mė tepėr ka tė bėjė me vlerėn e mirėpritjes mbres-lėnien.
Gjatė viteve 70 e deri nė vitin 1986 grupi TRIX ka marrė pjesė nė shumė festivale si p.sh.: RINIA KĖNDON 1978, 1979, 1980, 1981, 1982. Nė festivalin AKORDET DIMĖRORE qė organizohej nė Doboj 1980 si dhe 1981. Nė vitin 1981 nė kėtė festival u plasuam nė vendin e parė ku si kompozitor dhe interpretues u shpėrbleva me Okarinė tė Artė dhe shumė e shumė shpėrblime tė tjera.
Prej tė gjitha kėtyre festivaleve dhe mė se 2000 koncerteve qė u prezentuam nė Kosovė e diasporė do tė veqoja pjesėmarrjen e vitit 2001 nė DW i cili festival kishte rėndėsi tė veqant e jashtėzakonisht tė madhe, jo se shėnon kulmin e krijimtarisė sime, nga se atė e kam arritur apo do ta arrijė nė tė ardhmen, apo do ta dėshmojė koha, porse nė Kėln tė Gjermanisė pėrfaqėsuam Kosovėn nė njė festival tė muzikės argėtuese, dhe u gjendėm nė mesin e shumė grupeve nga mbarė Evropa, ku u prezentuan xhaz muzika, bluz muzika, si dhe pop-rok muzika. Ne patėm fatin qė publikut Gjerman t“i prezentojmė me njė orė program pop-rokun kosovar.
Duhet tė them edhe kėtė se prezentimi im nė festivale tė ndryshem i pėrfaqėsoj nė dy mėnyra:
1. Nė festivalet kombėtare- pėrfaqėsoj qytetin tim Ferizajn,
2. Ndėrsa nė ato me karakter gjithėkombėtarė pėrfaqėsoj Kosovėn.
Bashkėqytetarėt e mi ashtu shqipėtarėt nė pėrgjithėsi dijnė tė ēmojnė vlerat dhe kjo pa masė mė gėzon edhe pėr faktin se ėshtė dėshmi e punės sime pėrkushtuese.
Megjithatė kėtė do kisha lidhur se secili krijues lufton sė pari pėr ekzistencė dhe askush prej tyre nuk mund ta mohojė kėtė komponent, mandje edhe nė etapėn fatkeqe kur dominonte politika e tezgės e cila lindi bastardhimet si shundin dhe kiēin nė muzikė, dhe pėrgjithėsisht nė art.
Kujtoj se muzika ėshtė ajo qė ka qenė qė nga zanafilla e saj dhe humbės apo fitues nuk ka.
Dikush qė nuk krijon sistem vlerash do tė jetė i pėrkoshėm si nė jetė ashtu edhe nė art.
Nisma e mbarė e zhvillimit tė rokut u pre me gėrshėrė dhe kjo ėshtė diē negative, sepse fryma e rokut mendoj se ėshtė e nevojshme pėr ne edhe sot, aq mė tepėr kur dihet se nė esencė tė saj qėndron protesta, kjo mėnyrė e sjelljes ėshtė edhe sot e kėsaj dite e domosdoshme, pavarėsisht nga ndryshimet qė janė bėrė.
Do veqoja ndėr tė gjitha se vitin 2001 kam mbajtur disa koncerte humanitare me moton JU NDIHMOJMĖ INVALIDĖVE TĖ LUFTĖS si dhe familjeve tė dėshmorėve. Ajo ishte e shfaqur gjatė muajit prill e maj. Iniciativa tė tilla nuk do tė mungojnė edhe nė tė ardhmen.
---
Pėr tė mėsuar mė shumė pėr Veli Sahitin, vizitoni kėtė faqe.
|
|
|
|